prikriukinti

prikriùkinti 1. tr. prikimšti: Kad prikriùkinau pilną doklą šiaudų! Ar. 2. intr. priėsti: Kad prikriukino, skersai platesnis pasidarė Bsg. 3. tr. privalgydinti, privaišinti: Primylėjau, prikriùkinau tuos bernus, o jie neatsižiūria (niekuo geru neatsilygina) Slm. \ kriukinti; prikriukinti